Fotografija » Parodos

Rotušėje – A. Aleksandravičiaus fotografijų paroda „LDK šešėliai“

Gina Raižytė — Sun, 31 Oct 2010 10:38:54 +0000

Profesoriaus Alfredo Bumblausko mintys apie šią parodą:
Kažkas atsitiko su Algimantu Aleksandravičiumi – sulaukė 50-mečio ir neatpažįstamai pakeitė savo kūrybą. Iki šiol išgarsėjęs ir laurus skynęs kaip portreto virtuozas, dabar jis veržiasi į tą sritį, kurioje įprasta ieškoti kuo tikslesnio, dokumentu virstančio vaizdo. Tai sritis, kurioje triūsia ne vienas iškilus fotomenininkas ir tarp kurių Algimantas gali pasirodyti šiek tiek bravūriškas, nes jis atsisako ieškoti nuotraukų kultūros paveldo registrams. Tačiau kuo toliau, tuo labiau įsitikini, kad Algimantas ieško to, ko negalėjo padaryti sudarydamas Lietuvos Tūkstantmečio veidą. Atrinkdamas iškiliuosius Lietuvos žmones ir reiškinius, jis tai darė taikydamas ypač griežtus atrankos kriterijus meninių fotografijų kokybei, ikifotografinius Tūkstantmečio šimtmečius paliko aprašyti istorikams. Tada klausėme: „Ką daryti su tais amžiais, kurių fotografija nesiekia, o jie nesistengė patekti net į knygą? Kaip tada sukurti Tūkstantmečio panteoną? Gal fotografuojant bent tai, kur šių nefotografiškų šimtmečių žmonės atgulė – pilkapius ir senąsias kapines, fotografuoti tai, kur dar šiandien galima nujausti esant protėvių šešėlius – piliakalnius ir senąsias bažnyčias, išlikusius medinius ir mūrinius dvarelius ar rezidencijas ir senamiesčių mūrus?“

Atrodo, kad Algimantas ir pradeda vaikščioti po senąją mūsų valstybę ieškodamas jos žmonių, o gal net ne tiek žmonių, kiek Lietuvos veidų, suvokdamas veidą kaip peizažą su šešėliais ir debesų dramomis. Tiesa, ne vienoje pasirodo ir žmonės, ir laikas čia tampa nebe toks svarbus: ar moterys, traukiančios į bažnyčią Barūnuose, ar berniukai, lakstantys dviračiais Medininkuose. Atrodo, kad taip galėjo būti ir prieš šimtmečius.

Šioje parodoje esamo ciklo fotografijos prasidėjo nuo visų šimtmečių žymiausio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos poeto Adomo Mickevičiaus jaunystės pėdsakų paieškų. Nors valstybės nebebuvo, Lietuva poetui buvo tėvynė, kurios vaizdiniai iškildavo prisimenant Naugarduką ir Svitezį, „Vėlinių“ ir „Pono Tado“ pasaulį. Šio pasaulio paieškos paprastai duoda menkus rezultatus – paveldo arba neišliko, arba jis tiek išdailintas, kad tampa net ne fotogeniškas. Lydos restauruoti pilies mūrai atrodo prasčiau nei ožkos Krėvos griuvėsiuose, jie kažkodėl visai neprimena Gražinos. O juk ji, pasak Mickevičiaus, – galingojo Lydos kunigaikščio dukra, nutekėjusi pas Liutaurą į Naugarduką. Gal todėl parodoje nerasime standartinių Adomo Mickevičiaus paveldo ir įpaveldinimo vietų, gal todėl Algimantas net ir Lydoje ieško kito matymo kampo. Net poetiškasis Naugardukas pamatomas šešėliuose, o stabtelima netoli Svitezio retai fotografuojamoje Raicoje, kur Adomą Mickevičių mena 1817 m. statyta šv. Barboros bažnyčia bei netoli Korčevo kaime – garsusis filaretų akmuo, prie kurio rinkosi Adomas Mickevičius, Tomas Zanas ir Ignotas Domeika. Stabtelima ir filaretų Jono Čečoto tėviškėje Padaroske ar Ignoto Domeikos Ščiutine. Čia šis pradėjo mokslus, o pijorų kolegijos rūmas tebemena garsiuosius mokslininkus Motiejų Dominyką Dogelį, Stanislovą Bonifacą Jundzilą ar Angelą Daugirdą. Sustojama, kaip ir Gražina, atvedusi karius, prie Lietuvės (Litoukos) ežero, tarsi vanduo pasakytų daugiau nei išlikę mūrai. Ypač ten, kur mūrų neišliko: apie Radvilų Slucko didybę liudija tik muziejuose esančios garsiosios juostos, panoramos ir miesto planai, o pačiame Slucke – tik Slučės upelis, kaip ir netoliesi Chodkevičių bei Sapiegų Liachavičuose – tik Vedma. Neliko ir Brastos didybės, apie kurią galima spręsti iš Tvano laikų švedų ofortų. Visa senoji Brasta buvo sunaikinta po 1831 m. sukilimo statant imperijos pasienio tvirtovę, žinomą iš Antrojo pasaulinio karo pradžios, bet juk ji mena ir Adomo Mickevičiaus laikus.

Tik Napoleono Ordos graviūrose išliko Chodkevičių Mažeikava, į kurią paprastai užklysti ieškodamas LDK kultūros fenomeno cerkvės Murovankoje. Ji, kaip ir Synkovičių, laikoma gotikinės ir bizantinės architektūros simbiozės šedevru. Napoleonas Orda buvo nupiešęs ir Tado Kosciuškos gimtinę Kosave – jau 1857 m. Vandalinas Puslovskis restauravo legendinio žemiečio namelį, o dabar Kosave gali išvysti dar kartą atstatytą Kosciuškos sodybą ir pamatyti Puslovskių rūmus. Atrandama dar vienos LDK įžymybės Antano Tyzenhauzo gimtinė ir palaidojimo vieta Žaludkas su keistais, regis, kažkokiam filmui pastatytais vartais, už kurių – Četvertinskių rūmai, perduoti Baltarusijos KGB žiniai.

LDK šešėliai – ir Nemirų Iškolde su ankstyviausia provincine gotikine bažnyčia, ir Klecke su dominikonų bažnyčia, kur, regis, niekas nebeprisimena garsiosios pergalės prieš totorius. Gal daugiau LDK aidų Kiškų Liubčoje, Sapiegų Alšėnuose, o ypač Ružanuose, kur per rūmų arką matosi bažnyčia, per Tvaną priglaudusi Vilniaus vyskupijos kapitulą ir šv. Kazimiero palaikus. Dar daugiau aidų Radvilų Mire ir Nesvyžiuje, tačiau vis tiek neapleidžia įspūdis, kad visa Lietuvos Didžioji Kunigaikštija yra tarsi šešėlis, o jos metafora tampa Gardino kapinės. Tiesa, Baltarusija – mums Lietuvoje dažnai užmirštamo LDK paveldo kraštas, tačiau Algimantas panašiai fotografuoja ir LDK paveldą Lietuvoje: Merkinėje ir Kernavėje, Medininkuose, Rokantiškėse ir Siesikuose. Vytautą tarsi mena brydė Senuosiuose Trakuose ir jo fundacija Švč. Mergelei Marijai prieš pat Žalgirį Naujuosiuose Trakuose, o jie patys uždengti sniego, o vaizdas primena grafikos kūrinį. Ūkuose paskendęs ir LDK metropolis Vilnius.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštija – šešėlių, bet ir atminties viešpatijoje.

Dalinkitės ir džiaukitės:

Giedrius Liagas – Netikėta interpretacija ar akibrokštas tradicijai…

Gina Raižytė — Thu, 08 Apr 2010 18:36:55 +0000

2010 m. balandžio 9 d. 18 val. meno galerijoje MJ studija Kaune atidaroma Giedriaus Liago fotografijos darbų paroda “Tautiniai portretai”. Pats parodos pavadinimas tai tarsi nuoroda į lietuviškosios fotografijos mokyklos tradicijas, kurios formavosi dar Balio Buračo laikais. Tačiau žiūrovų laukia staigmena. Netikėta, ironiška portreto interpretacija, filosofinis požiūris į žmogaus asmenybę, akibrokštas tradicijai. Pats autorius sako, jog: „Gerai paieškojus šiuose portretuose kiekvienas gali atrasti žmogų iš savo pažįstamų rato, o galbūt ir save patį.“

Daugiau nei 20 metų kuriančiam menininkui būdingos nuolatinės formų bei turinio paieškos. Postmodernistinis požiūris į fotografiją, tai skiriamasis G.Liago kūrybos bruožas. Todėl kiekviena paroda tarsi naujas menininko kūdikis, šiek tiek panašus į savo brolius, bet visiškai individualus. Ši paroda, tai dar vienas menininko bandymas į tradiciją pažiūrėti netradiciškai, sugriauti stereotipus bei klišes, taip būdingus mūsų sąmonei.

Parodos atidarymas įvyks 2010 m. Balandžio 09 d. 18 val. galerijoje „MJ studija“, Kaune (Rotušės a.1). Darbai bus eksponuojami iki balandžio 29 d.

Aušra Martinkutė/MJ studija

Dalinkitės ir džiaukitės:

A. Žalpio personalinė paroda -Žalia (laiškas kolegai Andrea’s Pytlik)

Gina Raižytė — Sun, 28 Feb 2010 16:23:56 +0000

2010 m. kovo 4 d. (ketvirtadienį) 17 val. galerijoje „MJ studija“ Kaune (Rotušės a.1) atidaroma dailininko Arvydo Žalpio personalinė darbų paroda „Žalia (laiškas kolegai Andrea’s Pytlik)“

Kaip visada ištikimas koncepcijai, provokuojantis bei stebinantis neįprastais sprendimais Arvydas Žalpys šį kartą žiūrovų dėmesiui pateikia ne tapybos darbus, instaliacijas ar objektus, tačiau fotografijos bei video darbus. Jei prieš penketą metų parodoje-projekte “Bilietas į vieną pusę” galėjome stebėti socialinę fotografiją, kur menininkas išsako savo pilietinę poziciją, „pirštu baksnoja“ Kauno miesto skaudulius, tai šiandien mes matome kitokią fotografiją – visu pirma tai konceptualus požiūris, inspiruotas kito menininko, kolegos skleidžiamos žinutės. Parodoje eksponuojamos fotografijos ir video darbai susieti ne tik su „ Žalia“, bet ir su pačiu menininku Andrea’s Pytlik.

Kaip pats A. Žalpys sako „Paroda „Žalia (laiškas kolegai Andrea’s Pytlik)“– tai viešas bendravimas su menininku ir visuomene apie menininką. Andrea’s Pytlik, tai vokiečių menininkas kuriantis „ Žalia“ tematika tapybos, instaliacijos, video darbus. Laišką kolegai galima įdėti į voką ir išsiųsti paštu, galima išsiųsti elektroninį laišką. Tačiau galima išsiųsti ir kitokį laišką: laišką – parodą. Atvirą laišką, kurį skaitys ir visuomenė.“

Paroda „Žalia (laiškas kolegai Andrea’s Pytlik)“ tai netik žinutė kolegai, tai kartu ir klausimas žiūrovui – o kas Jums yra „Žalia“. Kiekvieno mūsų pasąmonėje glūdi archetipai, verčiantys mus mąstyti panašiai, tačiau kiekvienas iš mūsų turime savo individualią patirtį, kuri mus išskiria iš masės ir mūsų asociacijos tam tikra tema tampa individualios. Todėl visuomet įdomu savo patirtį praplėsti, sugretinti ir palyginti – galbūt „Žalia“ ne visada žalia?

Parodos atidarymas įvyks 2010 m. kovo 04 d. 17 val. galerijoje „MJ studija“, Kaune (Rotušės a.1). Darbai bus eksponuojami iki kovo 25 d.

Meno galerija MJ studija/Rotušės 1, Kaunas

Dalinkitės ir džiaukitės:

Fotografijos paroda-Kelionių magija

Gina Raižytė — Mon, 25 Jan 2010 16:09:11 +0000

Sausio 28 d. 17 val. Tatjana ir Jonas Kuzminai kviečia į savo fotografijų parodos „Kelionių magiją” atidarymą, kuris įvyks Kauno įvairių kultūrų centre (Šv. Gertrūdos g. 58). Šių metų sausio 3 dieną Tatjana ir Jonas Kuzminai buvo apdovanoti Gerumo kristalu. Šeima aktyviai dalyvauja kūrybinėje pedagoginėje veikloje bei naujų technologijų diegimo ugdymo procesuose. Kiekvienais metais parengia ir įgyvendina nuo 10 iki 15 jaunimo projektų, kuriuose dalyvauja keli tūkstančiai jaunų žmonių. Už jaunimo kultūrinę edukacinę veiklą Tatjanai ir Jonui Kuzminams 2007 m. suteikta LR Kultūros ministerijos premija.

Parodos autoriai kviečia visus apsilankyti parodoje, kuri veiks iki vasario 12 dienos. Parodą galima apžiūrėti darbo dienomis nuo 9 iki 17 val.

Kauno Tarybos sekretoriato informacija

Nuotrauka Freedigitalphotos.net

Dalinkitės ir džiaukitės:

Fotografijų paroda EUROPA – PADALYTA IR SUVIENYTA

Gina Raižytė — Thu, 14 Jan 2010 10:22:55 +0000

Gruodžio 28 d. – sausio 23 d. Abonemento skyriuje veikia Barbaros Zeidler fotografijų paroda “Europa padalyta ir suvienyta”. Ši paroda į Vilnių atkeliavo Austrijos ambasados Lietuvoje iniciatyva ir sausio – kovo mėnesiais keliaus po Vilniaus apskrities bibliotekas.Nuotraukos buvo fotografuotos 1989 – 2009 m. beveik visoje Europoje: Anglijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Turkijoje, Graikijoje, Balkanuose, Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Ukrainoje. Vaizduojama kasdienybė ir žmonės įvairiose gyvenimiškose situacijose. Fotografė Barbara Zeidler Europą rodo be sienų, be įprastų stereotipų tarp rytų ir vakarų, tarp šiaurės ir pietų.

Parodą sudaro apie 500 įvairiai sumaketuotų nuotraukų, kuriomis siekiama parodyti kultūrinius skirtumus, socialines permainas besiplečiančioje Europoje. Dauguma fotografijų yra momentinės, motyvai pasirenkami taip, kad provokuotų žiūrovą, verstų susimąstyti ir būtų sudėtinga atskirti, kurioje vietoje fotografuota.

Parodos atidarymas sausio 7 d. (ketvirtadienį) 15 val.

Dalyvaus Austrijos ambasadorius Lietuvoje dr.Helmut Bernhard Koller, Seimo narys Petras Auštrevičius

Nuotrauka Freedigitalphotos.net

Dalinkitės ir džiaukitės: