freedigitalphotos.net

Šis susitikimas plėtoja Edukacijos centro rengiamų išskirtinių susitikimų su parodos „Lietuvos kinas ir dailė” dalyviais – kino dailininku Algirdu Ničiumi ir viena iš parodos kuratorių Donata Griciute – nagrinėjamas temas. Kartu su jais susitikimo dalyviai turi galimybę aptarti kinui skirtos dailės ypatybes, įvertinti kino dailininkų indėlį į Lietuvos kino
aukso fondui priklausančių filmų kūrimą.

Edukacinių susitikimų kaina: suaugusiems – 2 lt. vaikams – 1 lt. Išsamesnę informaciją teikia Nacionalinės dailės galerijos Edukacijos centras (tel.: 8 5 219 59 61, el. paštas: edukacija@ndg.lt).

Gegužės 21 d., penktadienį, 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) atidaroma paroda „Moters laikas. Skulptūra ir kinas“ (veiks iki rugsėjo 5 d.). Parodoje pristatomos 149 Lietuvos dailininkų skulptūros ir 1964–1985 m. lietuviški dokumentiniai filmai.

SPAUDOS KONFERENCIJA – tą pačią dieną 11 val. Dalyvaus Nacionalinės dailės galerijos vedėja dr. Lolita Jablonskienė, parodos kuratorės Elona Lubytė ir Laima Kreivytė.

Paroda „Moters laikas. Skulptūra ir kinas“ pristatoma Nacionalinės dailės galerijos pirmojo ir antrojo aukšto vestibiuliuose. Rodomos 149 Lietuvos dailininkų sukurtos skulptūros iš Lietuvos dailės muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių, kitų šalies įstaigų, privačių asmenų bei pačių skulptūrų autorių kolekcijų ir XX a. 7-9 dešimtmečių lietuviški dokumentiniai filmai, kuriuos maloniai paskolino UAB „Lietuvos kinas“.

Parodoje „Moters laikas. Skulptūra ir kinas“ siekiama atverti moterį vaizduojančios XX a. Lietuvos skulptūros stilistinę įvairovę ir šių dailės kūrinių pagalba atskleisti viešus ir privačius sovietmečio moters socialinius vaidmenis, parodyti jų sąsajas su XX a. Lietuvos visuomenės modernizacijos procesais. Pasak parodos kuratorės Elonos Lubytės, „sudarius kolekciją išaiškėjo, kad moters paveikslas kyla iš kelių skirtingų socialinių konstruktų. Juos sutalpinome penkiuose „salynuose“ – „Didvyrės ir herojės“, „Socialiniai kūnai“, „Privačios erdvės“, „Moteris-puošmena“, „Dekonstruota“.“

Dinamikos parodai suteikia kino kritikės Živilės Pipinytės šioms temoms parinkti lietuvių dokumentinio kino kūrėjų filmai.

Parodoje eksponuojami XX a. I pusės Lietuvos skulptūros klasikų (Petro Povilo Aleksandravičiaus, Roberto Antinio, Juozo Kėdainio, Juozo Mikėno, Broniaus Pundziaus, Petro Rimšos, Petro Vaivados), pripažintų J. Mikėno mokyklos pasekėjų (Gedimino Jokūbonio, Broniaus Vyšniausko), pokarinio modernizmo pradininkų (Gedimino Karaliaus, Petro Mazūro, Teodoro Kazimiero Valaičio, Vlado Vildžiūno) kūriniai. Taip pat pristatomi mažiau žinomi tarpukario (Domicelės Tarabildienės) bei XX a. II p. moterų skulptorių (Elenos Augaitytės, Leokadijos Belvertaitės-Kamuntavičienės, Nijolės Gaigalaitės, Birutės Janonytės-Kasperavičienės, Onos Lipeikaitės-Preskienienės, Konstancijos Navickaitės-Stoškienės, Elenos Eugenijos Palšytės-Jašinskienės, Kasperavičienės, Zuzanos Pranaitytės, Elvyros Radauskaitės, Albinos Vandos Razmanaitės-Vertulienės, Stefos Žilytės-Bugailiškienės) ir pripažintų modernios skulptūros kūrėjų (Ksenijos Jaroševaitės, Dalios Onos Matulaitės, Jadvygos Mozūraitės-Klemkienės) darbai.

Parodos konsultantė – dr. Giedrė Jankevičiūtė, ekspozicijos architektė Julija Reklaitė.

Parodos partneriai: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus , UAB „Lietuvos kinas“.

Parodą remia Lietuvos Respublikos Kultūros rėmimo fondas.

Informacija ir vaizdai internete www.ldm.lt, www.ndg.lt

Išsamesnę informaciją teikia parodos kuratorė Elona Lubytė (tel. + 370 612 15430).

• 16.00 val. – dailininko marinisto Česlovo Janušo (JAV) paroda „Prie Baltijos ir prie Atlanto“. Kolekcija iš JAV Vilniuje, Palangoje ir Juodkrantėje surengtose parodose Lietuvoje rodoma pirmą kartą.

• 16.30 val. – tautodailininko Alfredo Jonušo retrospektyvinė gintaro dirbinių paroda „Mano kelias“.

• 17.00 val. – 2005–2010 metais Lietuvos dailės muziejaus įsigytų Baltijos gintaro inkliuzų paroda „Įkalinti gintare“. Paroda eksponuota 2009 m. Europos kultūros sostinėse Lince ir Vilniuje.

Parodoje „Prie Baltijos ir prie Atlanto“ pirmą kartą Lietuvoje pristatoma dailininko marinisto Česlovo Janušo (JAV) kūryba. Aštuoniasdešimt aštuonių kūrinių kolekcija, kurią dviems dešimtmečiams Lietuvos dailės muziejui deponavo dailininko sūnus Saulius Janušas, JAV saugantis tėvo kūrybinį palikimą, buvo rodoma Vilniuje, Radvilų rūmuose, parodoje „Dovana Nepriklausomai Lietuvai“. Gintaro muziejuje surengtoje parodoje „Prie Baltijos ir prie Atlanto“ lankytojams pristatomas 21 dailininko darbas.

Pasak menotyrininkės Rimos Rutkauskienės, „gyvendamas Lietuvoje, dailininkas daugiausia tapė gamtą – jūrą, pajūrį, Aukštaitijos kalvas. Justinas Vienožinskis teigė jį puikiai jaučiant „miglotos nuotaikos stilių ir ritmą“. Vėliau sukurti darbai – tai širdžiai brangūs, giliais atsiminimais apgaubti Lietuvos vaizdai – Baltija, upės, ežerai, žemaitiškos ir aukštaitiškos sodybos.“

Česlovas Janušas gimė 1907 m. Feodosijoje (Ukraina). 1922 m. Janušai grįžo į Lietuvą. Česlovas mokėsi Telšiuose, Kražiuose, Palangoje, 1926 m. baigė Klaipėdos lietuvių gimnaziją. Tais pačiais metais buvo priimtas į Kauno meno mokyklą. Po studijų atsidėjo pedagoginiam darbui – mokytojavo Pasvalio komercinėje mokykloje, Šiaulių ir Kauno gimnazijose, vėliau Kauno pirmojoje dailiųjų amatų mokykloje (1940 m. paskirtas jos direktoriumi). Nuo 1931 m. dalyvavo visose Lietuvos dailininkų sąjungos rengtose parodose, buvo vienas aktyviausių sąjungos steigėjų. 1938 m. Kaune buvo surengta apžvalginė jo kūrybos paroda.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje dailininkas pasitraukė iš Lietuvos. Gyvendamas Vokietijoje, 1945–1949 m. Viurcburge įsteigė dailės studiją. Tai buvo viena iš pirmųjų dailės studijų pokarinėje Vokietijoje. Persikėlęs gyventi į Švabijos Gmiundą, Janušas daug tapė, dalyvavo parodose Viurcburge, Šongau, Baden Badene, Oldenburge, Augsburge, Bairoite ir kt., sukūrė dekoracijų lietuvių tautinio ansamblio, vadovaujamo Gasparo Veličkos, pastatymams, savo žmonos Veronikos Janušienės, vadovaujamam vaikų teatrui, Viurcburgo dramos mėgėjų kolektyvui, „Dainavos“ ansambliui. Dailininkas buvo vienas iš Pasaulio lietuvių dailininkų sąjungos steigimo (Švabijos Gmiundas, 1948 m.) iniciatorių.

1950 m. Č.Janušas su šeima išvyko į JAV, apsigyveno Niujorke. Įsidarbinęs Eastman Kodak Company reklamos skyriuje Manhatane, tapyti galėjo tik laisvalaikiu. Surengė kelias personalines parodas Filadelfijoje, Čikagoje, Klivlande, Detroite, buvo dažnas lietuvių „Kultūros židinyje“ rengiamų parodų dalyvis.

Česlovo Janušo paveikslų Lietuvoje turima nedaug, nors prieškaryje jo kūryba buvo vertinama, ypač kaip marinisto. Kur kas daugiau dailininko kūrinių yra Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Jungtinėse Valstijose.

Paroda veiks iki rugsėjo 5 d.

Alfredo Jonušo retrospektyvinėje gintaro dirbinių parodoje „Mano kelias“ lankytojams pristatoma per 150 menininko darbų. Daugiausia rodoma kaklo papuošalų ir suvenyrų, taip pat šalia darbų iš gintaro pristatomos naujos idėjos, kūriniai iš juodojo ąžuolo, kailio, mamuto kaulo. Tai 20-ji autoriaus paroda ir 7-oji surengta Gintaro muziejuje.

Alfredas Jonušas – žemaitis, menininkas, turintis tarptautinį juvelyro sertifikatą. Juvelyro originalūs darbai garsina mūsų šalį visame pasaulyje.

A.Jonušas gimė 1940 m. Telšiuose, 1966 m. baigė Kauno politechnikos institutą. Grįžęs į gimtąjį miestą, dirbo Telšių taikomosios dailės technikumo mokomosiose dirbtuvėse. Čia jis pradėjo gilintis į juvelyrinio meno technologiją bei kūrybines paslaptis. Vėliau dirbo Kauno ir Klaipėdos kombinatuose „Dailė“. Nuo 1999 m. – Žemaičių muziejuje „Alka“ vyr. moksliniu bendradarbiu.

Nuo 1970 m. yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys ir aktyviai dalyvauja parodose. Yra surengęs 19 autorinių parodų Respublikoje ir užsienyje (JAV, Vokietija, Norvegija, Latvija, Japonija), jo darbai buvo eksponuojami parodose Prancūzijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Bangladeše.

A.Jonušas – vienas populiariausių žmonių Žemaitijoje. Savo sodyboje yra įkūręs rezistencijos muziejų. Beveik kasmet nuo Nepriklausomybės atkūrimo sukuria ir pastato po kryžių partizanų žuvimo, kovų bei slėptuvių vietose. Dailininkas taip pat yra Telšių apskrities Žemaičių ir japonų draugijos įkūrėjas ir vadovas. Jo sodyboje įrengtą žemaičių-japonų sodelį lanko svečiai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Čia taip pat galima susipažinti su meninio gintaro apdirbimo technologija.

Paroda veiks iki rugsėjo5 d.

Baltijos inkliuzų paroda „Įkalinti gintare“ 2009 m. eksponuota Europos kultūros sostinėse Lince ir Vilniuje sulaukė išskirtinio susidomėjimo. Parodą Lince aplankė per 16 tūkstančių žiūrovų.

Parodoje „Įkalinti gintare“ Gintaro muziejaus lankytojai turės unikalią galimybę pamatyti natūralaus grožio rinkinį iš Lietuvos dailės muziejaus fondų, kuris yra puikus kultūros ir gamtos mokslų sąlyčio pavyzdys. Ši moksliškai vertinga gintaro inkliuzų kolekcija yra viena iš garsiausių ir žymiausių pasaulyje. Gintare užsikonservavę gyvūnų ir augalų fragmentai kaip niekas kitas gamtoje įtikinamai atskleidžia tolimą gyvybės mūsų žemėje praeitį. Lankytojai pamatys per 200 inkliuzų iš LDM Palangos gintaro muziejaus, kuriuose bus matomos skirtingos vabzdžių grupės, augaliniai motyvai. Anot parodos kuratorės Reginos Makauskienės, vienas įdomiausių eksponatų yra inkliuzas su jame esančiu driežu. Grožėtis inkliuzais lankytojai galės per padidinimo stiklus, kurie yra įmontuoti specialiose parodinėse vitrinose.

LDM Ryšių su visuomene centras

SPAUDOS KONFERENCIJA – tą pačią dieną 11 val. Dalyvaus Nacionalinės dailės galerijos vedėja dr. Lolita Jablonskienė, dailininkas Povilas Ričardas Vaitiekūnas, parodos kuratorė Milda Žvirblytė. Povilas Ričardas Vaitiekūnas (g. 1940 m. Kaune) – žymus Lietuvos tapytojas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, profesorius, dailininkų grupės „24“ iniciatorius.

Retrospektyvinėje Povilo Ričardo Vaitiekūno kūrybos parodoje „Tapyba. Piešiniai“ Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojama daugiau nei 150 kūrinių: nuo ankstyvųjų iki pačių naujausių, 2009 m. sukurtų tapybos darbų ir piešinių. Apie 40 kūrinių rodomi pirmą kartą. Ekspozicijoje taip pat galima išvysti dienoraštinio pobūdžio dailininko piešinius, bičiulių pieštus jo portretus ir vaizdo įrašą, kuriame P. R. Vaitiekūną kalbina parodos kuratorė Milda Žvirblytė.

„Svarbiausi impulsai kūrybai – užkratas – yra tikrovė ir gamta, o fantazija kaip prasimanymas mene – melas.“ – teigia P. R. Vaitiekūnas.

Pasak parodos kuratorės, „nors dailininko kūrybą tiktų vadinti ekspresionistine, iš esmės jis yra realistas. Realistinė paveikslų programa apima ir dailininko biografiją, svarbius jo gyvenimo etapus.“

Žvelgiant į menininko kūrybą iš šios dienos pozicijų, ji įdomi kaip fundamentalios modernistinės epochos, siekiančios XX a. pradžią, tąsa. Parodoje eksponuojami kūriniai byloja, kad ir savitas kūrėjo žvilgsnis, ir jo pasirenkami motyvai bei spalvų deriniai yra konkretaus laiko, savos epochos dalis. Vaitiekūno epochai priklauso ir jo bičiuliai amžininkai – A. Martinaitis, K. Paliokas, A. Stankevičius, J. Mikutis ir daugelis kitų.

Paroda atidaroma Didžiojoje Nacionalinės dailės galerijos parodų salėje, kurioje 2009 metais veikė tarptautinės parodos: „Spalvų ir garsų dialogai. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir amžininkų kūryba“, „Šaltojo karo metų modernizmas. Menas ir dizainas: 1945-1970“.

Išsamesnę informaciją teikia parodos kuratorė Milda Žvirblytė (tel. 8 699 96338, 219 59 64).

„Naujosios Nacionalinės dailės galerijos (kolekcijos) funkcija – pristatyti vaizduojamojo meno istoriją. Fragmentiškiausiai ekspozicijoje atspindėta praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio kūryba. Nors XXI a. prabėgo jau beveik dešimtmetis, šio laikotarpio meno raida galerijos ekspozicijoje neatspindėta visiškai. NDG nesiima nacionalinės kolekcijos formavimo uždavinio“ – teigia Deimantas Narkevičius ir kelia klausimus apie visuomeninio kolekcionavimo prioritetus – „ar praėjęs laikas savaime suteikia pranašumą prieš šiuo metu vykstančius procesus?, o gal atvirkščiai – savo dailės istoriją iš šių dienų pozicijų turėtume vertinti bent jau „politiškai korektiškai“?“

18 val. NDG auditorijoje kino programa „Menininkų portretai“ pristatys dvi menininkų kūrybinės grupės (Nomeda ir Gediminas Urbonai, Linas Augutis, Darius Čiuta, Robertas Kundrotas, Algimantas Lyva, Artūras Raila) televizinio projekto „tvvv.plotas“ (1999 m.) laidas „tvvv.plotas_menininkas/ pareiškimas“ (30 min.), „tvvv.plotas_menininkas/ institucija“,(30 min.).

Deimantas Narkevičius – skulptorius ir videomenininkas, plačiai žinomas ir pripažintas tarptautinėje meno scenoje. Dalyvavo daugelyje parodų įvairiose šalyse, atstovavo Lietuvą 49-ojoje Venecijos bienalėje (2001), dalyvavo skulptūrų projekte Münster’07, 2009 m. surengė retrospektyvines personalines parodas „Vieningas gyvenimas“ Berno Kunsthalėje (Šveicarija), Van Abbemuseum Eindhovene (Nyderlandai), Nacionaliniame Reina Sofia muziejuje Madride (Ispanija), šiuo metu rodoma Odensės parodų rūmuose Kunsthallen Brandts (Danija). 2008 m. apdovanotas prestižine Vincento van Gogho premija už menininko kūrybos aktualumą ir svarbą šiuolaikiniame mene bei Lietuvos nacionalinės meno ir kultūros premija.

„Istorijos. Susitikimai“ – ekskursijų ir paskaitų serija po Nacionalinės dailės galerijos ekspoziciją. Lietuvos XX–XXI a. dailę ir jos kontekstus publikai pristato įvairių kartų Lietuvos dailės ir kultūros tyrinėtojai bei dailininkai. Jų požiūrių įvairovė atskleidžia modernios ir šiuolaikinės Lietuvos dailės kodus, leidžia naujai pažvelgti į jos istoriją.

Ekskursijos trukmė – 1 valanda.

Įėjimas su galerijos bilietu. Aukštųjų mokyklų studentams su pažymėjimu – nemokamai.

Kino programos trukmė – 1 val. Įėjimas nemokamas.

Papildoma informacija teikiama tel. (8 5) 2195965