Ispanijos eksperimentinio kino programa pristato filmus, sukurtus nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Iš daugiau nei tūkstančio filmų, saugomų viešuose ir privačiuose archyvuose, programos kuratoriai atrinko keturiasdešimt tris, kurie sudaro reikšmingiausių eksperimentinio ispanų kino filmų retrospektyvą. Ją sudaro 41 trumpo metro ir 2 ilgametražiai skirtingų autorių filmai, pagal tematiką ir atlikimo techniką suskirstyti į šešias programas:„Dokumentai/ Kelionių užrašai“, „Apropriacijos/ SUPER 8“, „Animaciniai eksperimentai: ritmas, šviesa ir spalva“, „Tapyba – judesys“, „Tyrimas / Metakinas“ ir „Apžavėtas“ .

Retrospektyvos atidarymas Nacionalinėje dailės galerijoje gegužės 25 d., 18 val., kino centre „Skalvija“ – gegužės 26 d. 19.30 val.

Gegužės 26 d., 11 val. Nacionalinėje dailės galerijoje vyks Ispanijos eksperimentinio kino programų pristatymui skirta spaudos konferencija. Atidarymuose ir spaudos konferencijoje dalyvaus retrospektyvos kuratorius Andresas Hispano ir Barselonos šiuolaikinės kultūros centro kino skyriaus „Xcentric“ direktorė Carolina Lopez.

Filmai rodomi originalo kalba su lietuviškais subtitrais iš 35 mm juostos bei skaitmeniniu formatu. Visos šešios programos bus demonstruojamos po 2 kartus.

Projekto organizatoriai: Barselonos šiuolaikinės kultūros centras ir Ispanijos kultūros akcija, Valstybinė draugija kultūriniams ryšiams su užsienio šalimis, kartu su leidybos ir distribucijos kompanija „Cameo DVD“, remiant Katalonijos Filmotekai.

Projekto organizatorius Lietuvoje – Nacionalinė dailės galerija.Projekto partneris – kino centras „Skalvija“.

Projektą Lietuvoje remia Ispanijos Karalystės ambasada.

Nacionalinė dailės galerija, Konstitucijos pr. 22, LT-08105 Vilnius www.ndg.lt

Papildomą informaciją teikia Živilė Etevičiūtė tel. (8 5) 2195965, zivile@ndg.lt; kino centre „Skalvija“, tel. (8 5) 261 0505.

Dalinkitės ir džiaukitės:

]]> http://pho.lt/naujienos/pirma-karta-lietuvoje-eksperimentinio-ispanijos-kino-retrospektyva.html/feed 0 http://pho.lt/naujienos/daile/lietuvos-kinas-ir-daile.html http://pho.lt/naujienos/daile/lietuvos-kinas-ir-daile.html#comments Fri, 26 Nov 2010 22:41:04 +0000 Gina Raižytė http://pho.lt/?p=8481 Lapkričio 27-ą dieną, šeštadienį, 13 val. kviečiame į susitikimą su parodos „Lietuvos kinas ir dailė” kuratore Donata Griciute. Lietuvos 6-8 dešimtmečių kinas ir dailė yra svarbi jos, kaip menotyrininkės, domėjimosi sritis, o ši paroda natūraliai pratęsia šiai temai skirtus tyrinėjimus. Susitikimo dalyviams kuratorė išsamiau pristatys kino scenografijos raidą Lietuvoje, papasakos apie parodoje pristatomus kūrinius ir jų autorius. Lankytojai susitikimo metu turės progą su kuratore aptarti kino scenografijos reikšmę kino menui bei šiam dailės žanrui skirtos parodos atsiradimo aplinkybes.

freedigitalphotos.net

Šis susitikimas plėtoja Edukacijos centro rengiamų išskirtinių susitikimų su parodos „Lietuvos kinas ir dailė” dalyviais – kino dailininku Algirdu Ničiumi ir viena iš parodos kuratorių Donata Griciute – nagrinėjamas temas. Kartu su jais susitikimo dalyviai turi galimybę aptarti kinui skirtos dailės ypatybes, įvertinti kino dailininkų indėlį į Lietuvos kino
aukso fondui priklausančių filmų kūrimą.

Edukacinių susitikimų kaina: suaugusiems – 2 lt. vaikams – 1 lt. Išsamesnę informaciją teikia Nacionalinės dailės galerijos Edukacijos centras (tel.: 8 5 219 59 61, el. paštas: edukacija@ndg.lt).

Liepos 1 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje prasideda parodą „Moters laikas. Skulptūra ir kinas“ (veiks iki rugsėjo 5 d.) lydinti septynių dalių dokumentinių filmų peržiūrų programa. Programą sudarė ir vakarus veda kino kritikė Živilė Pipinytė. Siekiant šiandieniniam žiūrovui padėti geriau suprasti būtojo laiko realybę, dokumentinių filmų programa papildo parodoje „Moters laikas. Skulptūra ir kinas“ išskirtus penkis „salynus“, pristatančius sovietmečio moters viešus ir privačius socialinius vaidmenis. Pirmoje programoje „Nepakeliama idealo siekiamybė“ (salynas „Dekonstruota“) žiurovams bus parodyti trys dokumentiniai filmai – Algirdo Tumo „Daiktai ir žmonės“, 1971; Gedimino Skvarnavičiaus „Džokonda IV aukšte“, 1977; Laimos Pangonytės ir Roberto Verbos „Meilė pražydo sekmadienį“, 1976.

Algirdas Tumas (1932–2001)

„Daiktai ir žmonės“, 1971, 20 min., spalvotas. Lietuvos kino studija

Tai mokslo populiarinimo filmas, kuriame du oponentai – pagyvenęs mokslininkas ir jaunas puošeiva baltu kostiumu – diskutuoja apie daiktų poveikį žmogui. Abu smerkia „sudaiktėjimą“, vergovę daiktams ir vartotojišką visuomenę. Pastarąją, žinoma, įkūnija moteris. Janinos Matekonytės suvaidinta gobšuolė, matyt, turėjo priminti Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo romano „Dvylika kėdžių“ heroję Eločką. Viename iš filmo kadrų gražia mašinyte besivažinėjanti lėlė taip pat perteikia tuomet populiarų požiūrį į daiktus.

Gediminas Skvarnavičius (g. 1933)

„Džokonda IV aukšte“, 1977, 20 min., nespalvotas. Lietuvos kino studija

Viena mėgstamiausių sovietmečio satyrinių žurnalų, filmų ir dienraščių feljetonų temų buvo aptarnavimo kultūra. Gediminas Skvarnavičius visada garsėjo savo šmaikščiais ir kritiškais dokumentiniais filmais, į kuriuos įterpdavo vaidybinių ar tikrovės provokacijų epizodų. Šiame filme pagrindinis provokuotojas yra Gedimino Girdvainio suvaidintas pirkėjas. Jis vaikšto po tuomet didžiausią Lietuvoje – Vilniaus centrinę universalinę parduotuvę ir prašo pardavėjų nusišypsoti. Paslėpta kamera nufilmuoti epizodai tiksliai atspindi pirkėjų ir pardavėjų santykių esmę.

Laima Pangonytė (g. 1942), Robertas Verba (1932–1994)

„Meilė pražydo sekmadienį“, 1976, 20 min., spalvotas. Lietuvos kino studija

Šis filmas kurtas kaip užsakomasis. Jo tikslas buvo propaguoti naujas vardo suteikimo naujagimiams, sutuoktuvių ir laidojimo apeigas. Todėl išoriškai jis labai puošnus ir iškilmingas: prieš žiūrovo akis praslenka pasidabinusios jaunavedžių poros, mezginiuose panardinti naujagimiai ir naujuose Vilniaus laidojimo rūmuose pašarvoti velioniai. Juos lydi kartais net pompastiški lietuvių popso garsai. Bet filmo leitmotyvas – prabangia „Čaika“ po Rumšiškių muziejų vežiojami vestuviniais rūbais aprengti manekenai – leidžia įtarti, kad kūrėjai smagiai pasišaipė iš valdžios aprobuotų naujovių. Vadinamąją Ezopo kalbą filmo sukūrimo metais suprato dauguma, tačiau dabartiniams žiūrovams kartais ją jau sunku suvokti.

Filmų anotacijas parengė kino kritikė Živilė Pipinytė

Projekto partneris – UAB “Lietuvos kinas”

Įėjimas nemokamas, daugiau informacijos: tel. (8 5) 219 59 65, Živilė Etevičiūtė

Filmų programa internete – www.ndg.lt

Rašytojos, fotografės, instaliatorės ir konceptualistės S.Calle darbai, labiausiai išgarsinę autorę remiasi nepažįstamųjų gyvenimų stebėjimu. S. Calle fotografijose fiksuojami kone detektyviniai privataus žmonių gyvenimo tyrimai, neretai trikdantys atradimai jungiami su asmeninėmis menininkės istorijomis. Calle kūriniai balansuoja tarp meno ir gyvenimo, tarp fikcijos ir realybės.

Nuo1991 iki 1999 m. Stephanas Orlachas fiksavo radikalios prancūzų meninkės Orlan veiklą. Remdamasi kūniško (carnal) meno postulatais, menininkė naudoja savo kūną kaip pagrindinį įrankį kurdama performansus. Filmą sudaro videoarchyvai, interviu ir epizodai iš Orlan kūnui atliekamų plastinių operacijų.

Filme yra šokiruojančių scenų. Nerekomenduojama žiūrovams iki 16 metų.

Lietuvos dailės muziejus / Nuotrauka Freedifitalphotos.net

BAIGIAMĄ eksponuoti PARODĄ „VYTAUTO KASIULIO ROJAUS SODAI“ TIK ŠĮ SAVAITGALĮ GALIMA PAMATYTI IKI 20 VALANDOS IR TIK UŽ VIENĄ LITĄ BEI PAKLAUSYTI PARYŽIETIŠKOS MUZIKOS KONCERTO.

Šį savaitgalį Lietuvos dailės muziejus baigia eksponuoti nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ parodą „vytauto kasiulio rojaus sodai“ iš Paryžiaus, Niujorko, Vilniaus ir Kauno kolekcijų. Visus, nesuspėjusius apsilankyti šioje parodoje, Vilniaus paveikslų galerija (Didžioji g. 4) kviečia į specialią, jau tradicija tapusią, ilgojo savaitgalio (penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį) programą.

• Vasario 12–13 d., penktadienį ir šeštadienį, muziejus dirbs ilgiau – nuo 11 iki 20 val., sekmadienį – nuo 11 iki 18 val., visiems lankytojams bilietai kainuos simboliškai – tik 1 Lt. Taip pat galios nemokamo lankymo lengvatos.

• Nemokamos ekskursijos vyks penktadienį ir šeštadienį – 12, 15 ir 18 val., sekmadienį – 12 ir 15 val.

• Vasario 14 d., sekmadienį, 18 val. ilgojo savaitgalio programą „Vytauto Kasiulio rojaus soduose“ užbaigs romantiškas F. Chopino, kuris kaip ir dailininkas V. Kasiulis gyveno ir kūrė svajonių mieste Paryžiuje, muzikos vakaras. F. Chopino paryžietiškus kūrinius atliks pianistė Šviesė Čepliauskaitė, pripažinta F. Chopino muzikos interpretatorė.

Parodą Vilniaus paveikslų galerijoje vasario 5 d. aplankė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Valstybės vadovės nuomone, „turime unikalią galimybę susipažinti su ne visiems Lietuvoje dar pažįstamo, tačiau labai talentingo išeivijos dailininko Vytauto Kasiulio darbais. Tai, kad dailininko našlė, muziejai ir kolekcininkai paskolino parodai V. Kasiulio meno kūrinių kolekciją yra didžiulė dovana mums visiems, neabejingiems šio garsaus Paryžiaus tapytojo kūrybai.“

Parodos kuratorės Laimos Bialopetravičienės mintim, „Dailininkas Vytautas Kasiulis – vienas iš nedaugelio lietuvių menininkų, pasiekusių pripažinimą pasaulinėje meno erdvėje. Paryžiaus ir Niujorko moderniojo meno muziejai, Prancūzijos, JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Danijos, Šveicarijos, Vokietijos, Argentinos, Australijos ir kitų šalių dailės galerijos bei kolekcininkai tebesaugo šio dailininko, pelnytai meno kritikų vadinto vienu įdomiausių XX a. antros pusės Paryžiaus mokyklos tapytojų, kūrinius“.

Apžvalginėje šio žymaus dailininko parodoje Vilniaus paveikslų galerijoje pristatoma per 150 kūrinių, kurie atskleidžia Vytauto Kasiulio kūrybos visumą: nuo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute sukurto diplominio kūrinio „Prieš spektaklį“ ir kitų to meto ankstyvųjų autoriaus darbų iki Paryžiaus laikotarpio brandžių ir tarptautinio pripažinimo sulaukusių tapybos bei grafikos kūrinių. Anot Jeano Chabanono, „Romantiškas V. Kasiulio pasaulis mus nukreipia nuo įprastinių kelių, švelnus ir nostalgiškas – jis mus iš karto nustebina: jis dainuoja su dideliu džiaugsmu savo vaizduotės pasaulį, kur visi žmonės – poetai, visi daiktai – papuošalai ir visi sodai yra Rojaus sodai.”

Pasak parodos ekspozicijos autoriaus Romualdo Budrio, „Lietuvoje V. Kasiulis buvo retai minimas, nes mūsų visuomenei dailininko kūryba ilgai buvo tiesiog nepasiekiama. Tik dabar, kai dailininko našlė Bronė Kasiulienė Lietuvos dailės muziejui paskolino jo kūrinių kolekciją iš Paryžiuje saugomo dailininko kūrybos fondo, atsirado reali galimybė V. Kasiulio kūrybinį palikimą pristatyti ir Lietuvos žiūrovams. Kartu su iš Paryžiaus atvežtais kūriniais parodoje ir jos albume žiūrovai turi unikalią galimybę susipažinti ir su V. Kasiulio darbais, kuriuos parodai iš Niujorko rinkinio paskolino buvęs dailininko mecenatas dr. Juozas Kazickas (JAV). Kūrinius parodai taip pat paskolino ir vertingus lituanistikos rinkinius sukaupę mūsų kolekcininkai Edmundas Armoška, Rolandas Valiūnas, Eugenijus Tinfavičius, Edita Mildažytė ir Gintautas Vyšniauskas, Gediminas Petraitis. Parodoje eksponuojami taip pat Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Lietuvos dailės muziejuje, Kauno valstybiniame muzikiniame teatre ir kitose institucijose esantys dailininko kūriniai.“

Paroda veiks iki vasario 14 d., sekmadienio, 18 valandos. Parodą 18 val. užbaigs paryžietiškos muzikos koncertas, kuriame pianistė Šviesė Čepliauskaitė skambins prieš 200 metų gimusio genialaus kompozitoriaus F. Chopino preliudus, valsus, polonezus, mazurkas, noktiurnus. Koncerte taip pat bus atlikti V. Bartulio ir Z. Bružaitės kūriniai F. Chopino temomis. Įėjimas į koncertą – su parodos bilietu (1 litas).

Informaciją apie parodą teikia kuratorė Laima Bialopetravičienė (mob. 8 614 81822), o apie ilgojo savaitgalio programą – Lina Paukštienė (tel. 262 18 83, 8 682 45 300).

Išsami informacija apie dailininką ir parodą bei kūrinių nuotraukos internete –

www.ldm.lt